Kas yra pantomima? Reikšmė, kilmė ir kaip žaidžiama
Kas yra pantomima? Tai vaidinimas be žodžių, kai mintis, veiksmas ar personažas perteikiamas tik judesiais, mimika ir gestais. Lietuviškai šis žodis turi dvi reikšmes: tai ir teatro menas, ir populiarus vakarėlio žaidimas, kai vienas žaidėjas be garso rodo kortelėje parašytą žodį, o komanda per nustatytą laiką bando jį atspėti. Žaidimas kilo iš senųjų šaradų, žodžių mįslių.
Kas yra pantomima ir ką reiškia šis žodis?
Žodis atkeliavo iš senosios graikų kalbos per lotynų kalbą. Jį sudaro dvi dalys:
| Dalis | Reikšmė |
|---|---|
| pan- | viskas, visa |
| mimos | mėgdžiotojas, aktorius |
Taigi pažodžiui pantomima yra „viską mėgdžiojantis“ vaidinimas. Šiandien lietuvių kalboje žodis vartojamas trimis prasmėmis:
- Teatro žanras, kuriame aktoriai vaidina be žodžių.
- Žaidimas, kai reikia be žodžių parodyti žodį ar frazę, o kiti spėja.
- Kasdienė išraiška, kai kas nors aiškinasi rankomis, pavyzdžiui, užsienyje parduotuvėje: „teko viską aiškinti pantomima“.
Pantomima kaip teatro menas
Vaidyba be žodžių yra viena seniausių scenos meno formų. Jau senovės Romoje populiarūs buvo pantomimai, aktoriai, kurie su kaukėmis šokiu ir judesiais perteikdavo ištisas istorijas, o tekstą dainuodavo choras. Vėliau Italijoje išpopuliarėjo kaukių teatras, kuriame daug juoko kilo iš judesių, o ne iš žodžių.
XX amžiuje pantomimą milijonai žmonių pamatė per nebyliojo kino filmus. Čarlis Čaplinas savo mažojo valkatos personažu be jokio žodžio prajuokindavo visą pasaulį. Prancūzų mimas Marselis Marso sukūrė baltu veidu išgrimuotą personažą Bipą ir išgarsino klasikinius pratimus, tokius kaip ėjimas prieš vėją ar nematoma siena. Daugelis jų judesių iki šiol naudojami ir žaidime: jei kada nors rodėte „stiklinę sieną“ delnais, mėgdžiojote būtent šią tradiciją.
Pantomima kaip žaidimas: iš kur jis kilo?
Žaidimo šaknys yra šaradose. XVIII amžiaus Prancūzijoje šarada buvo žodžių mįslė: spėjamas žodis būdavo skaidomas į skiemenis, ir kiekvienas jų aprašomas atskirai. Lietuvių kalboje žodis „šarada“ iki šiol reiškia tokį galvosūkį, jų galima rasti kryžiažodžių žurnaluose.
XIX amžiuje Anglijos salonuose šaradas imta ne aprašinėti, o vaidinti. Iš pradžių vaidindavo ištisomis scenomis su kostiumais, vėliau svečiai pradėjo rodyti žodžius be kalbos. Taip gimė žaidimas, kurį angliškai kalbantys vadina šaradomis, o lietuviai dažniausiai tiesiog pantomima. Iš tų laikų liko ir svarbiausias žaidimo triukas: sunkų žodį galima skaidyti į dalis ir rodyti po skiemenį.
Kuo žaidimas skiriasi nuo teatro pantomimos?
| Teatro pantomima | Pantomima kaip žaidimas | |
|---|---|---|
| Tikslas | Papasakoti istoriją ar sukelti jausmą | Kad komanda atspėtų žodį |
| Kas vaidina | Profesionalūs aktoriai | Bet kas: vaikai, tėvai, seneliai |
| Laikas | Visas spektaklis | Dažniausiai 60 sekundžių vienam žodžiui |
| Pasiruošimas | Ilgos repeticijos | Jokio, vaidinama iš karto |
| Gestai | Meninė judesio kalba | Sutartiniai ženklai: filmas, daina, žodžių skaičius |
| Rezultatas | Žiūrovų plojimai | Taškas komandai ir daug juoko |
Bendra abiem yra pagrindinė taisyklė: jokių žodžių. Viskas perteikiama kūnu, veidu ir rankomis.
Kodėl pantomima išliko populiari šimtus metų?
Daug salonų žaidimų seniai pamiršti, o pantomima žaidžiama iki šiol. Priežastys gana paprastos:
- Nereikia jokių priemonių. Užtenka žmonių ir kelių lapelių, todėl žaisti galima namuose, sodyboje, traukinyje ar prie laužo.
- Taisykles supranta visi. Penkiametis jas perpranta taip pat greitai kaip senelis, todėl prie vieno stalo gali žaisti kelios kartos.
- Kalba nėra kliūtis. Vaidinti galima su bet kuo, net jei kalbate skirtingomis kalbomis, nes judesys suprantamas visur.
- Kiekvienas raundas kitoks. Tą patį žodį du žmonės suvaidins visiškai skirtingai, todėl žaidimas neatsibosta.
- Juokas garantuotas. Didžiausias juokas dažnai kyla ne iš atspėto žodžio, o iš keistų spėjimų ir vaidintojo pastangų.
Lietuvoje pantomima ypač mėgstama per šeimos šventes, gimtadienius, Kalėdas ir Užgavėnes, mokyklose ir vasaros stovyklose.
Kaip pantomima žaidžiama šiandien?
Klasikinės taisyklės paprastos, jas galima paaiškinti per minutę:
- Žaidėjai pasiskirsto į dvi ar daugiau komandų. Kai žaidėjų tik trys, visi žaidžia vienas prieš kitą.
- Vaidintojas ištraukia kortelę su žodžiu ir jos niekam nerodo.
- Įjungiamas laikmatis, dažniausiai 60 sekundžių.
- Vaidintojas rodo žodį be kalbos ir garsų, o jo komanda spėja balsu.
- Atspėjus komanda gauna tašką, o vaidinti eina kitos komandos žaidėjas.
Plačiau taisykles aprašėme straipsnyje kaip žaisti pantomimą, o visus ginčytinus atvejus, kaip rodymą į daiktus ar žodžių galūnes, aptariame pantomimos taisyklių gide.
Šiandien populiarūs ir nauji variantai: atvirkštinė pantomima, kai vaidina visa komanda, žaidimas per vaizdo skambutį ir žaidimas su telefonu ant kaktos. Pastarajame žodį mato ne vaidintojas, o draugai, kurie jį rodo, o žaidėjas su telefonu spėja. Taip veikia ir Act Up programėlė: telefonas laikomas ant kaktos, palenkus jį į vieną pusę žodis užskaitomas, į kitą praleidžiamas, o raundus galima įrašyti ir vėliau peržiūrėti.
Ką galima vaidinti pantomimoje?
Beveik viską, ką galima parodyti kūnu. Paprasčiausia pradėti nuo kasdienių veiksmų, žmonių ir jausmų. Pavyzdžiai iš trijų rinkinių:
- Suvaidink: dantų valymas, blyno vartymas keptuvėje, durų stūmimas vietoj traukimo, vietos sėdėti pilname autobuse ieškojimas.
- Imitacijos: močiutė, konduktorius, orų pranešėjas, kaimynė iš trečio aukšto, Arvydas Sabonis krepšinio aikštėje.
- Emocijos: laimė, pyktis, ilgesys, nuobodulys ir juokinga kortelė „Įsimylėjimas iš pirmo žvilgsnio“.
Tai trys paprasčiausios temos, nuo kurių verta pradėti pirmą žaidimą su nauja kompanija. Kai šios temos jau įvaldytos, galima pereiti prie filmų, dainų, gyvūnų, profesijų ar švenčių. Pradedantiesiems verta rinktis konkrečius, matomus dalykus, o abstrakčias sąvokas, tokias kaip laisvė ar nostalgija, palikti patyrusiems žaidėjams. Būtent ši įvairovė ir daro pantomimą žaidimu, kuris tinka ir vaikų gimtadieniui, ir šeimos šventei, ir draugų vakarui.
