Pantomimos gestai: ženklai, kuriuos turi žinoti kiekvienas
Pantomimos gestai yra sutartiniai ženklai, kuriais rodantysis pasako tai, ko negali ištarti: kategoriją (filmas, daina, knyga), žodžių ir skiemenų skaičių, kelintą žodį rodo ir ar žodis tik panašiai skamba. Užtenka išmokti apie dešimt pagrindinių gestų, kad komanda iškart žinotų kryptį ir neklaidžiotų spėliodama visą minutę.
Kategorijų gestai: filmas, daina, knyga ir kiti
Pirmas dalykas, kurį rodantysis parodo, yra kategorija. Ji iškart susiaurina spėjimus:
| Kategorija | Gestas |
|---|---|
| Filmas | Viena ranka prie akies kaip objektyvas, kita suka kino kameros rankenėlę |
| Serialas ar TV laida | Smiliais ore nupiešiate stačiakampį ekraną |
| Daina | Ranka mostelite nuo burnos į šoną, lyg traukiate dainą |
| Knyga ar pasaka | Suglaustus delnus atveriate kaip knygą |
| Spektaklis ar miuziklas | Abiem rankomis praskleidžiate nematomą uždangą |
| Žymus žmogus | Pozuojate kaip paminklas ant postamento |
| Patarlė ar citata | Dviem pirštais ore nupiešiate kabutes |
Jei kategorija nėra svarbi, pavyzdžiui, kortelėje paprasčiausias veiksmas, šį žingsnį galima praleisti ir iškart vaidinti. Rodant žymų žmogų, po paminklo pozos verta parodyti ir sritį: kamuolio metimą krepšinio aikštėje, mikrofoną scenoje ar vairą lenktynėse. Taip „Arvydas Sabonis“ atspėjamas daug greičiau nei bandant parodyti vardą skiemenimis.
Žodžių ir skiemenų gestai
Kai pavadinimas ilgas, jį lengviau rodyti dalimis. Tam reikia kelių skaičiavimo ženklų:
- Kiek žodžių. Parodote tiek pirštų, kiek žodžių pavadinime. „Kaip prisijaukinti slibiną“ yra trys pirštai.
- Kelintas žodis. Vėl parodote pirštų skaičių, pavyzdžiui, du pirštai reiškia, kad rodote antrą žodį.
- Kiek skiemenų. Pirštus pridedate prie kitos rankos dilbio. Keturi pirštai ant dilbio yra keturi skiemenys.
- Kelintas skiemuo. Vėl pirštus prie dilbio: vienas pirštas reiškia pirmą skiemenį.
- Visa sąvoka. Abiem rankomis apibrėžiate didelį ratą ore. Tai reiškia, kad dabar rodysite viską iš karto, ne po dalį.
- Trumpas žodis. Nykštį ir smilių suglaudžiate beveik iki galo.
Gestai, kurie padeda spėjantiems
Vaidinant svarbu ne tik rodyti, bet ir reaguoti į tai, ką sako komanda. Šie ženklai veikia kaip pokalbis be žodžių:
| Ką norite pasakyti | Gestas |
|---|---|
| Teisingai! | Paliečiate nosį ir parodote į spėjusįjį |
| Labai arti | Greitai mojate ranka link savęs |
| Visai ne ta kryptis | Rankomis tarsi stumiate spėjimą šalin |
| Panašiai skamba | Delną pridedate prie ausies |
| Priešingai | Abiem rankomis apverčiate nematomą dėžę |
| Daugiskaita | Parodote vieną pirštą, tada išskėčiate visus |
| Praeityje | Ranka mostelite per petį atgal |
| Pamirškite, pradedu iš naujo | Sukryžiuojate rankas prieš save |
Gestas „panašiai skamba“ ypač praverčia, kai žodį sunku suvaidinti tiesiogiai. Tarkime, kortelėje „lėlė“, bet komanda vis sako „vaikas“ ar „kūdikis“. Rodantysis prideda delną prie ausies ir suvaidina, kaip uosto žydinčią gėlę. Kai kas nors sušunka „gėlė“, jis vėl supa nematomą lėlę ant rankų, ir komanda sujungia abi užuominas: skamba kaip gėlė, supama kaip vaikas, vadinasi, lėlė.
Lietuvių kalbos gudrybės: galūnės, linksniai ir trumpi žodžiai
Lietuvių kalba pantomimai turi savų iššūkių. Žodžiai keičia galūnes, turi mažybines formas, o pavadinimuose dažni trumpi jungtukai ir prielinksniai. Štai ženklai, kuriuos naudoja patyrę žaidėjai:
- Galūnė ne ta. Kai komanda atspėja šaknį, bet pasako netinkamą formą, rodantysis ištempia rankas tarsi gumytę. Tai reiškia: „šaknis teisinga, keiskite galūnę“. Pavyzdžiui, komanda sako „slibinas“, o filmo pavadinime reikia „slibiną“.
- Mažybinė forma. Delnais parodote kažką mažytį. Komanda iškart prideda priesagas: -elis, -ukas, -ytė. Taip iš „kepurės“ greitai gaunasi „kepuraitė“.
- Trumpi žodžiai. Parodote trumpo žodžio gestą, o komanda greitai išvardija: ir, į, su, iš, ant, per, be. Jūs linktelite ties tinkamu.
- Sudurtiniai žodžiai. „Raudonkepuraitė“ lengviausiai rodoma dviem dalimis: pirmiausia ką nors raudono, tada kepuraitę.
Daugelis kompanijų sutaria, kad žodis atspėtas, jei sutampa šaknis, o galūnės tikslumas nebesvarbus. Tai sutaupo daug laiko ir nervų.
Kaip gestai atrodo su tikromis kortelėmis?
Paimkime kelias korteles iš skirtingų rinkinių ir pažiūrėkime, kaip jos rodomos:
- „Titanikas“ iš rinkinio Filmai. Kino kameros gestas, vienas pirštas, tada stovite laivo priekyje ištiestomis rankomis. Dažniausiai atspėjama per kelias sekundes.
- „Kaip prisijaukinti slibiną“ iš to paties rinkinio. Kino kamera, trys pirštai, tada vaidinate didelį sparnuotą padarą, kuris atsargiai prieina ir leidžiasi paglostomas.
- „Karalius liūtas“ iš rinkinio Miuziklai. Praskleidžiate uždangą, tada dainos gestas, du pirštai. Pirmam žodžiui užsidedate karūną, antram suriaumojate be garso ir parodote nagus.
- „Grease“ iš to paties rinkinio. Uždanga, daina, tada šukuojate plaukus atgal ir šokate kaip šeštojo dešimtmečio jaunuolis.
Kai garsai leidžiami: garso imitavimo variantas
Klasikinėje pantomimoje garsai draudžiami, bet yra smagus variantas, kai leidžiama imituoti garsus, tik ne kalbėti. Jis puikiai tinka vaikams ir tiems, kam pantomima dar nauja. Rinkinyje Imituok garsą rasite tokias korteles kaip „Vau vau“, „Kap kap“, „Dzin dzin“ ar „Vrrr (variklio burzgimas)“. Čia gestai lieka tie patys, tik prie jų galima pridėti garsą.
Jei abejojate, kur riba tarp gesto ir garso, pasitikrinkite pantomimos taisykles ir sutarkite prieš žaidimą.
Pantomimos gestai: kaip juos greitai išmokti?
- Pradėkite nuo trijų. Filmas, žodžių skaičius ir „teisingai“. Kitus pridėkite, kai šie jau savaime aiškūs.
- Pasidarykite atmintinę. Ant lapo surašykite gestus ir padėkite ant stalo, kad naujokai galėtų pasižiūrėti.
- Treniruokitės per pirmą ratą. Leiskite pirmam ratui būti „bandomajam“, kai taškai neskaičiuojami.
- Vienodai visiems. Svarbiausia ne tai, kokį gestą pasirinksite, o kad visi jį suprastų vienodai.
- Leiskite vaikams sugalvoti savų. Mažieji mielai kuria ženklus, pavyzdžiui, kaip parodyti animacinį filmą ar žaidimą. Jei gestas aiškus visiems, priimkite jį į šeimos „žodyną“, ir kitą kartą jis jau bus jūsų tradicija.
